suabėcoti

suabėcóti 1. tr. sudraskyti, suplėšyti: Šunes užpuolę sudraskė, suabėcójo visą, ir gana Kp. | refl. tr.: Lįsdamas pro tvorą, susiabėcójo kelnes Kp. 2. refl. susipjauti, susirieti: Žiūrėk, kad susiabėcójo katė su šunim, net dulka! Kp. \ abėcoti; suabėcoti